kurtinys


kurtinys
2 kurtinỹs sm. (3b) 1. kurtumas, apkurtimas: Kai trenkė, kone kur̃tinį gavau į ausis Skr. ^ Jis apsileido kur̃tiniu (apsimetė negirdįs) ir nuėjo savo keliais Sr. Kas gi man buvo ausis užvertęs viečnu kurtiniu, kada tokių nepabūgau perkūnijų? P. 2. tyla, negirdėjimas jokių garsų: Vakarui sutemus, čia nusėsdavo tokia tyla, toks kurtinys, kad ir apuokas nedrįso klykauti P.Cvir. 3. ausies vidus: Kurtinys prižėlęs plaukų lyg šepetys Skr. 4. Skd ausies grybelis. 5. ausies būgnelis: Kiauras kurtinys Šl. 6. paausys; apyausis: Kap jis ma[n] davė čia į kur̃tinį, tai ir apkurtau VšR. Nemušk arklio į kur̃tinį Grš. Drožk į kurtinį, tai nekibs daugiau į akį Mrj. 7. Lkv, Vvr, Šv, End sėmenų, salyklo, javų džiovykla jaujoje ant pakuros: Ant pakuros pritaisytas kurtinỹs Kv. Kiekvienas jaujas turi kurtinį Kv. Nu kūlio, nu molio yr toks mūras, tas ir yr tas kurtinys Krg. Supilkiat rugius į kur̃tinį – reikės anus džiovinti Rt. Į kurtinį sėmenis supilk, pečių gerai užkurk, ir išdžiūs geriausiai Kl. Sunešk sėmenis į kur̃tinį, kad išdžiūtų Pln. Seniau salyklą liuobėjo džiovyti int kurtinio Krg. Seneliai pasakoja, kad seniau kurtiniūse velniai apsigyvendavę Grdm. Dės į kurtinį priš Velykas, kad negavėsi su paaugusiais (taip seniau gąsdindavo vaikus) Rt. Kukorką į kur̃tinį dėsime, kad gavėnio[je] ėda su mėsa J. 8. javų, sėmenų kiekis, telpantis vienoje džiovykloje: Penkius kurtinius javų išdžiovinau; kiek bedžiovinsu – nežinau Rt. 9. Kv iš akmenų sukrauta krosnis, ugniakuras; jaujos krosnis: Iškūrenk kurtinį, kad rugiai greičiau išdžiūtų Rt. 10. Krt aklina kamara su įėjimu per lubas, kurioje senovėje slėpdavo vertingesnius daiktus, maistą. 11. Kos169 kalėjimas: Jos kurtinys taip buvo šaltas, pridūkęs ir baisus, kaipo grabai mūro kapūse I. Tu gali duris mano kurtinio atverti I. 12. Klvr, Ss skylė šiaudinio stogo skliautų viršuje, pašelmenėje: Kurtinỹs (čiukuras) per galą stogo J. Prie kaimos visų triobos būdavo su kurtiniais; dabar jau visi „ščitus“ kala lentom Vl. Čiukuras ir kurtinys prižėbėję suodžių A1885,284. Kaip tik pravėriau kluono duris, tai jie (žvirbliai) visi per kurtinį išlėkė lauk Šn. Kai dakrausit iki kur̃tinio, tai jį užkiškit, ba žiemą pripusto Mrj. Per kur̃tinį žvirbliai lando Čk. Žmogus iškišo pro kurtinį kiaurą kepalušą ir liepė velniui pripilti jį pilną pinigų (ps.) Šlv. 13. [K], Kl, Ar stogo gūbrys, šelmuo, kraigas; pašelmenė, pakraigė: Gužutis stovi ant paties klojimo kur̃tinio Skr. Gužučiai visą kur̃tinį numyniojo Jrb. Reik užpilt spalių ant kur̃tinio, kad neįlytų Šmk. Perkūnsargio laidus kurtiniu nutiesė Gr. Katė pačiu kur̃tiniu eina Erž. Trobos galas buvo gražiai lentomis apmuštas, kurtinyje sukryžiuotos dvi arklio galvos, iš medžio išdrožtos . Šiemet rugių prikrovėm ligi pat kurtinio Jnk. Įkelk balandinę į kurtinį Vdk. Na ir nebijo vaikas – net ligi kurtinio užlipo! Skr. 14. aukštinis, garalaidė: Jo namuose mažas kurtinỹs, ir dūmai pasilieka kambaryje Gdž. Įsibruko šeškus pro kurtinį Btg. Skranda parudavus – ar iš kurtinio ištraukta? J.Jabl. 15. dūmtraukis: Ar uždarėt kurtinį, kad krosnis neatvėstų? Šmn.

Dictionary of the Lithuanian Language.